Pirmadienio interviu. „Tobulėjimui ribų nėra,“ - gatvės gimnastas Denis Tomkutonis
Sunku save objektyviai įvertint, bet, manau, po 2 metų sporto tapau ramesnis, geriau kontroliuoju savo emocijas bei nuotaiką. Nors nežinau, kiek tai susiję su sportu...
Kodėl būtent gatvės gimanastika, o ne parkūras arba tie patys BMX'ai, riedlentės, riedučiai?
Mažiau traumuojantis sportas, nereikia jokių finansinių išlaidų lyginant su BMX'ais ar skeitais, galima sportuot ir žiemą.
Kalbant apie gatvės sportą bendrąją prasme, tai jie dažnai neatsiejami nuo susidūrimų su policija, neigiamos aplinkinių reakcijos, o pasportavus ir vakarėlių, alkoholio, pan. Gatvės gimnastikai tas irgi galioja?
Policija žiūri teigiamai, per vieną iš renginių siūlėmę jiems išbandyt savo jėgas, atsisakė. (šypsosi) Iš aplinkinių taip pat dar neteko sutikti žmonių, kurie neigamai žiūrėtų į mūsų veiklą. Kartais net būna, kad praeiviai sustoja ir stebi mūsų treniruotes.
Baliavoti mėgstame, tačiau su protu. Nors mūsų komandoje niekas negyvena išties sveikai, tačiau taip jau susiklostė kad niekas iš mūsų nerūko ir nevartoja alkoholio. (šypsosi).
Populiariausi straipsniai
Junkis prie mūsų Facebook'e!
Komentarai