Priežasčių, kliudančių susilaukti vaiko, yra daugybė, o juk neretai nutinka ir taip, kad pora turi iš karto kelias, todėl parinkti tinkamą gydymą būna sunku.

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, yra 16 vyrų nevaisingumo priežasčių. Dažniausiai ši problema pasireiškia sutrikus lytinių ląstelių gamybai arba esant kokioms nors spermos išskyrimo patologijoms.

Tiriant vyrų nevaisingumą ypatingas dėmesys skiriamas spermos analizei (spermogramai). Vertinamas jos kiekis, kai kurie fizinių ir cheminių savybių duomenys, spermatozoidų skaičius, jų aktyvumas ir pan.

Dažniausios vyrų nevaisingumo priežastys:

1. Aspermija – nėra ejakuliato;
2. Azoospermija – ejakuliate nėra spermatozoidų;
3. Oligozoospermija – sumažėjęs lytinių ląstelių skaičius spermoje;
4. Astenozoospermija – sumažėjęs judrių spermatozoidų kiekis.

Dažniausiai šios priežastys yra susijusios su vyriškųjų lytinių organų uždegimais – itin svarbus vaidmuo atitenka infekcinėms ligoms. Tačiau nevaisingumas kartais gali būti ir vystymosi sutrikimo pasekmė.

Neretai berniukams būdinga patologija, vadinama kriptorchizmu – vėliau ji gali tapti viena iš nevaisingumo priežasčių. Esmė ta, kad normaliam vyriškų lytinių ląstelių susidarymui būtina žemesnė nei viso žmogaus organizmo temperatūra. Gamta viskuo pasirūpino iš anksto, tačiau kartais nutinka taip, kad ji „suklysta“ – viena arba net abi sėklidės nenusileidžia, todėl sutrinka spermogenezė. Visa laimė, kad šią problemą mūsų dienomis galima išspręsti atlikus specialią operaciją.

Visas vyrų nevaisingumą sukeliančias ligas galima suskirstyti į 5 pagrindines grupes (tiesa, šis suskirstymas yra labai sąlyginis):

• Prostatitas, uretritas ir kitos vyriškųjų lytinių organų ligos.

• Kanalų nepraeinanumus, dėl kurio sperma tiesiog negali patekti į moters lytinius takus. Dažniausiai dėl to būna kalti sėklidžių sumušimai ir įvairios traumos, įgimtos vystymosi ydos ir tie patys uždegimai. Išoriškai gali niekas nepasikeisti, vyro lytinis aktyvumas dėl to nesumažėja – tik specialūs ejakuliato tyrimai padeda išsiaiškinti, kad spermatozoidų jame per mažai arba nėra visai.

• Vyro sėklidžių venų išsiplėtimas (varikocetė) baigiasi tuo, kad sutrinka kraujo apytaka, jis užsistovi, o tai susidaryti naujoms lytinėms ląstelėms visiškai nepadeda. Rezultatas – nevaisingumas.

• Sutrikusi humoralinė reguliacija – galima kalbėti tiek apie galvos smegenų reguliuojamą specifinių cheminių junginių sintetinimą ir išskyrimą, kas turi įtaką ir sėklidžių veiklai, tiek ir apie pačias sėklides, kurios ima gaminti per mažai testosterono.

• Seksualiniai sutrikimai. Niekam ne paslaptis, kad pirmąją vietą šioje nevaisingumą sukeliančių ligų/priežasčių grupėje užima impotencija – vyro normalios lytinės funkcijos sutrikimas, lytinis nepajėgumas.