Ką daryti, jeigu bijote skristi lėktuvu



Gydant aerofobiją (kaip ir bet kurią kitą fobiją) svarbiausia išsiaiškinti ir pašalinti problemos atsiradimo priežastį. Reikia žinoti, kas konkrečiai kelia baimę – aukštis, uždara erdvė, ar bijoma dėl to, kad su skrydžiu susijusi kokia nors psichologinė trauma, kurios žmogus net nepamena.

Kartais relaksacijos ir savo psichoemocinės būklės valdymo pamokų nepakanka – tada ištverti kelionę padeda kelios paprastos gudrybės:

 

  • Kai lėktuvas pakyla į orą, nereikia nuolat dirsčioti į laikrodį ir skaičiuoti, kiek liko iki kelionės galo. Pasistenkite atsipalaiduoti, kiek tai yra įmanoma – lėktuvas jau ore ir jūs vis tiek nieko nebegalite pakeisti. Užmerkite akis, kvėpuokite giliai, patogiai įsitaisykite sėdynėje. Geriau kojas pastatykite ant žemės, kad jaustumėte atramą (jeigu avite batelius aukštu kulniuku, geriau juos nusiaukite), atpalaiduokite drabužius, pasirūpinkite, kad neveržtų aksesuarai.
  • Psichologai pataria nukreipti savo dėmesį kitur. Galima sukelti stiprų skausmo sindromą (įsignybti į ausies spenelį, prikąsti lūpą, įsidurti į pirštą ir panašiai) – tai nukreipia mintis kita linkme. Svarbiausia yra nekalbėti su greta sėdinčiais asmenimis apie tai, kaip baisu skristi, aviakatastrofas ir t. t.
  • Specialistai taip pat pataria skaityti jums įdomias ir įtraukiančias knygas, klausytis muzikos ir žiūrėti filmus. Galima išgerti ir raminamųjų, tačiau pageidautina pirmiau pasikonsultuoti su savo gydytoju. Skrydžio metu nederėtų gerti alkoholinių gėrimų.
  • Slėgio pokyčiai kylant ir leidžiantis nemalonumų sukelia daugeliui keleivių – viena iš dažniausių problemų yra užgultos ausys. Kad vėl galėtumėte normaliai girdėti, patartina pačiulpti saldainį ar plačiai nusižiovauti.

Komentarai

Ar žinote, kad...

Lietuvoje iš tūkstančio gyventojų nuo gripo pasiskiepija vidutiniškai 30 asmenų, Latvijoje - 65, Estijoje – 52 asmenys. Tuo tarpu JAV tūkstančiui gyventojų tenka net 250 pasiskiepijusių, Europoje vidutiniškai – 177.

Kitas faktas