Tymai sugrįžo: kaip efektyviai nuo jų apsisaugoti?

2024 m. tymų atvejų Europoje skaičius padvigubėjo ir pasiekė rekordinį lygį per pastarąjį ketvirtį amžiaus. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) skelbia: 53-ose šalyse užregistruota per 127 tūkst. tymų atvejų, daugiau nei trys dešimtys jų baigėsi mirtimi.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras skelbia, Lietuvoje tais pačiais 2024 m. užfiksuota 30 tymų atvejų, o 2019 m. kilusio protrūkio metu – net 834 atvejai. Tik 11 % mūsų šalies gyventojų yra vakcinuoti, 33 % vakcinuoti iš dalies, o net 56 % gyventojų yra neskiepyti arba apie jų vakcinaciją duomenų nėra.

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ir Jungtinių Tautų vaikų fondo „Unicef“ bendroje ataskaitoje pateikiama informacija, kad daugiau kaip 40 proc. Europoje ir Centrinėje Azijoje užregistruotų atvejų tymais susirgo jaunesni nei 5 m. vaikai. Tymų protrūkį nulėmė gerokai sumažėję skiepijimo mastai.

Kovojant su tymais veiksminga MMR vakcina, suteikianti apsaugą nuo 3 ligų – ne tik nuo tymų, bet ir kiaulytės bei raudonukės. Kovojant su tymais MMR vakcinos patikimumas – daugiau nei 97 proc.

Kaip plinta tymai?

Tymais užsikrėtęs asmuo virusą gali platinti 4 dienas dar prieš atsirandant bėrimams ir tiek pat laiko bėrimams ant kūno jau atsiradus. Tymai plinta labai lengvai: apie 90 % tymais dar nesirgusių ir neskiepytų žmonių užsikrečia tiesiog būdami šalia sergančiojo.

Tymus sukelia virusas, plintantis oro lašiniu būdu sergančiajam kalbant, kosint ar čiaudint. Viruso dalelės taip pat gali nusėsti ant paviršių, kur aktyvios išlieka dar apie 2 val. Taigi, tymais užsikrečiama kaip ir daugeliu kitų infekcijų – nešvariomis rankomis liečiant burną, nosį ar akis.

Tymų rizikos veiksniai

Rizika susirgti tymais padidėja, jei nesate paskiepyti arba buvo suleista tik viena vakcinos dozė.

Didesnę riziką užsikrėsti tymais patiria:

• Asmenys, keliaujantys į regionus, kur statistiškai daugiau sergančiųjų tymais arba šiuo metu registruotas ligos protrūkis;
• Studentai, gyvenantys bendrabučiuose;
• Žmonės, kurių imunitetas yra nusilpęs;
• Dar neskiepti kūdikiai.

Tymų simptomai

Tymų simptomai pasireiškia maždaug po 7–14 dienų po kontakto su virusu.

Pirmieji tymų simptomai:

• Karščiavimas (iki 40,5 °C);
• Sausas kosulys;
• Sloga;
• Akių raudonis, ašarojimas (konjunktyvitas).

Vėliau pasireiškiantys tymų simptomai:

• Maždaug po 2–3 dienų nuo pirmųjų simptomų pasireiškimo burnoje atsiranda mažų baltų dėmelių, dar vadinamų Kopliko dėmėmis.
• Po 3–5 dienų nuo ligos pradžios (arba praėjus maždaug 2 sav. nuo kontakto su užsikrėtusiuoju) pasirodo bėrimai: ant kūno atsiranda didelių, plokščių dėmių su smulkiais iškilusiais gumbeliais. Priklausomai nuo odos atspalvio bėrimai gali būti raudonos, violetinės ar rusvos spalvos. Bėrimas pirmiausia pastebimas ant veido ir kaklo bei plinta į krūtinės, rankų ir kojų sritis. Tai būdingiausias ir lengviausiai atpažįstamas ligos simptomas.

Tymų komplikacijos

Susirgus tymais gali pasireikšti šios pavojingos komplikacijos:

• Dehidratacija, pasireiškianti dėl galimo vėmimo ir viduriavimo;
• Bakterijų sukelta ausies infekcija. Tai viena dažniausių tymų komplikacijų;
• Bronchitas, laringitas ar krupas. Tymai gali dirginti kvėpavimo takus, dėl to jie patinsta, prasideda uždegimas, dar vadinamas krupu;
• Pneumonija. Tymai gali sukelti ir plaučių uždegimą;
• Encefalitas. 1 iš 1000 tymais užsikrėtusių žmonių gali susirgti ir encefalitu, kuris itin pavojingas silpnesnio imuniteto žmonėms. Encefalitas gali pasireikšti iškart persirgus tymais arba tik po kelių mėnesių. Liga pavojinga tuo, kad gali sukelti ilgalaikius smegenų pažeidimus;
• Nėštumo komplikacijos. Tymai gali kelti pavojų nėščiosios gyvybei, taip pat sukelti persileidimą, apsigimimus arba lemti vaisiaus žūtį;
• Ilgalaikės tymų pasekmės. Tymai klastinga liga laikomi ir dėl to, kad praėjus net keleriems metams po užsikrėtimo asmuo gali susirgti smegenų ar nervų sistemos ligomis, įskaitant poūminį sklerozuojantį panencefalitą – progresuojantį neurologinį sutrikimą, kuris pasireiškia praėjus 7–11 metų po tymų infekcijos;
• „Imuniteto amnezija“ vaikams. Vaikams tymai gali sukelti „imuniteto amneziją“, tad organizmui net kelerius metus gali būti sunkiau atremti infekcijas, organizmas tarsi pamiršta, kaip kovoti su patogeniniais mikrobais. Taip pat tymais persirgusius vaikus gali tekti iš naujo paskiepyti vakcinomis nuo kitų užkrečiamųjų ligų.

Ar tymai yra mirtina liga?

Mirtingumas padidėja, jei tymai komplikuojasi į encefalitą arba plaučių uždegimą. Nuo tymų komplikacijų dažniau miršta:

• Vaikai iki 5 m.;
• Nėščios moterys;
• Žmonės, kurių imunitetas nusilpęs;
• Stipriai išsekę pacientai, kuriems trūksta vitamino A.

Tymų prevencija

Pagrindinė tymų prevencinė priemonė yra skiepai.

Skiepai nuo tymų vaikams 

Dvi MMR vakcinos dozės nuo ligos apsaugo visą gyvenimą. Lietuvoje vaikai MMR vakcina skiepijami 2 kartus: 15–16 mėn. ir 6–7 metų. Išimtiniais atvejais vakcina gali būti skiepijami bent 9 mėn. sulaukę kūdikiai. Anksčiau skiepytis patartina ligos protrūkio metu arba vykstant į regionus, kur fiksuota daugiau šios ligos atvejų.

Skiepijimą reikėtų atidėti, jei vaikas susirgo, karščiuoja, yra egzemos arba alergijos požymių.

Gana dažni nepageidaujami MMR vakcinos poveikiai yra bėrimas, viršutinių kvėpavimo takų infekcija ir iki ~39 °C pakilusi temperatūra.

Skiepai nuo tymų suaugusiems žmonėms

Skiepytis gali ir suaugusieji, kurie nėra pasiskiepiję arba persirgę tymais, asmenys, turėję kontaktą. Svarbu žinoti, kad po kontakto su sergančiuoju rekomenduojama pasiskiepyti per 72 valandas.

Po vakcinacijos vis dar išlieka nedidelė tikimybė užsikrėsti tymais, tačiau simptomai būna švelnūs, asmuo neplatina ligos.

Skiepyti nuo tymų negalima šiais atvejais:

· Po pirmojo skiepo pasireiškė sunki alerginė reakcija;

· Moteris laukiasi;

· Imuninė sistema yra labai nusilpusi.