Kai kurie iš mūsų kasdien naudojamų indų gali kelti rimtą grėsmę sveikatai. Kokie gi iš jų yra saugūs naudoti, o kurių reikėtų atsikratyti?
Medis
Lietuviai tradiciškai naudodavo medinius indus. Beje, tikdavo tikrai toli gražu ne bet kokia mediena – didelę reikšmę turėjo jos gydomosios savybėms.
Manyta, kad indai iš liepos pasižymi uždegimus slopinančiu poveikiu, šermukšniniai – gelbėja nuo avitaminozės. Gerai žinoma, kad beržo žievė pasižymi daugybe gydomųjų savybių – nuo baktericidinių iki tonizuojamųjų. Galima manyti, kad iš medinių indų ir mediniais šaukštais mūsų seneliai ir proseneliai valgydavo ne be reikalo.
Varis
Gali būti, kad kur nors lentynoje turite varinį dubenėlį arba arbatinuką... Tokie indai dažnai perduodami iš kartos į kartą. Šis metalas gerai įšyla, todėl pagaminti puikų padažą, uogienę ar kavą tokiame inde išeina tiesiog savaime.
Tačiau mokslininkai siūlo būti atsargiems: net nedideli šio metalo kiekiai sunaikina vaisiuose ir uogose esančią askorbo rūgštį. Ir tai dar ne viskas: maistas, saugomas tokiuose induose, praranda vitaminus, skatina laisvųjų radikalų atsiradimą. Jeigu variniai indai naudojami dažnai, galimi netgi apsinuodijimai.
Nuo drėgmės varis oksiduojasi, ant jo užsideda mėlyna-žalia plėvelė. Šildant ji sąveikauja su maiste esančiomis rūgštimis – taip susidaro kenksmingos organizmui vario druskos. Būtent todėl po plovimo dubenėlį arba lėkštutę reikia gerai nušluostyti ir užkirsti kelią šios plėvelės atsiradimui. Jeigu ji vis dėlto atsirado, prieš naudojant indą ją reikia pašalinti nuo jo paviršiaus. Padaryti tai galima taip: patrinkite pakaitinta druska, sudrėkinta actu, ir tuojau pat nuplaukite iš pradžių šiltu, o po to – šaltu vandeniu.
JAV specialistai teigia, kad gripas gali kelti daug didesnį pavojų negu raupai ar juodligė – jie nustatė, kad esama ryšio tarp gripo ir mirtinų infarkto atvejų, ir tvirtina, jog su gripu susijusių mirčių esama keturis kartus daugiau, negu iki šiol teigta.
Kitas faktas
Komentarai (5)