Jeigu nebus imtasi skubių veiksmų yra reali grėsmė nebeturėti veiksmingų antibiotikų. Tai reiškia, kad infekcijos ir smulkūs sužalojimai gali tapti mirtini.
 
Prevencija ir kontrolė
 
Atsparumas antibiotikams plinta dėl per didelio antibiotikų suvartojimo, neatsakingo vartojimo, prastos infekcijų prevencijos ir kontrolės. Siekiant sumažinti atsparumo poveikį ir plitimą, veiksmų reikia imtis visose srityse.
 
Ką turi daryti kiekvienas gyventojas?
 

• Vartoti tik gydytojų paskirtus antibiotikus.
• Visada suvartoti visą paskirtą dozę net ir tada, kai pasijuto geriau.
• Nevartoti antibiotikų likučių.
• Niekada nesidalinti antibiotikais su kitais asmenimis.
• Dažnai plauti rankas, vengti sąlyčio su sergančiais asmenimis, praktikuoti tinkamą maisto higieną, skiepytis reikiamu metu.

 
Ką turi daryti farmacijos ir sveikatos priežiūros darbuotojai?
 

• Užkirsti kelią infekcijoms užtikrinant rankų, instrumentų ir aplinkos higieną.
• Raginti pacientus skiepytis laiku.
• Jei manote, kad pacientui gali prireikti antibiotikų, atlikti tyrimus.
• Antibiotikus išrašyti ir skirti tik tuomet, kai jų reikia.
• Paaiškinti pacientui, kaip teisingai vartoti antibiotikus, papasakoti apie atsparumą, pavojus, piktnaudžiavimą.
• Paaiškinti pacientui apie infekcijų prevenciją: skiepus, rankų higieną, nosies ir burnos dengimąsi čiaudint.

 
Kaip gali prisidėti sveikatos pramonė?
 

• Investuoti į naujų antibiotikų ir vakcinų kūrimą, diagnostiką.

 
Ką turi daryti politikos formuotojai?
 

• Garantuoti nacionalinio atsparumo antibiotikams stabdymo veiksmų planą.
• Pagerinti antibiotikams atsparių infekcijų stebėseną.
• Stiprinti infekcijų prevencijos ir kontrolės priemonių politiką ir įgyvendinimą.
• Reguliuoti ir skatinti tinkamą vaistų naudojimą.
• Ruošti informaciją apie atsparumo antibiotikams poveikį.