Knarkimas ir naktinių infarktų bei insultų rizika
Situaciją apsunkina dar keli veiksniai. Daugelis turi labai negerą įprotį – mėgsta prisivalgyti prieš miegą. Pasekmė – tirštesnis kraujas. Širdžiai nepadeda jokie kiti raumenys – miego metu jie tampa nepaslankūs, tad kraują pumpuoti tampa sunkiau negu naktį, na, o jeigu jo konsistencija iš viso kaip grietinės, smegenys aprūpinamos blogiau, joms trūksta maistinių medžiagų ir deguonies. Dėl hipoksijos sumažėja jų aktyvumas, padidėja arterinis kraujospūdis, o kartu su juo – ir infarkto bei insulto rizika. Pavojinga tai, kad nustojęs kvėpuoti žmogus laiku negauna komandos pasijudinti. Ypač blogai, jeigu žmogus ne tik persivalgė, tačiau ir išgėrė alkoholio (bokalą vyno arba 30 g degtinės).
Reikia pastebėti tai, kad knarkiančių žmonių kraujas jau ir taip tampa tirštesnis – juk kvėpuojant burna vandens organizmas netenka intensyviau. Ne veltui keleiviai dykumose net nesikalba – kad nereikėtų praverti burnos. Knarkimas itin pavojingas širdininkams, nes sukelia hipoksiją, gali baigtis širdies priepuoliu. Jis yra ir vienas iš naktinį infarktą bei insultą lemiančių veiksnių.
40-50 % žmogaus kūno šilumos gali būti išvėdinta per galvą (be kepurės), nes galvoje yra labai daug kraujagyslių
Kitas faktas
Komentarai (2)