Truputis statistikos

Cukrinis diabetas – tai liga, kuria, kaip rodo statistika, serga maždaug 230 milijonų žmonių visame pasaulyje, tačiau iš tikrųjų šis skaičius gali būti dvigubai didesnis, nes daugelis tų, kurie serga lengvesne šios ligos forma, apie tai net nenutuokia, ir medikamentais nesigydo. Išsivysčiusiose šalyse sergamumas kasmet išauga 5–7 %, o kas 12–15 metų sergančiųjų skaičius padvigubėja. Cukrinis diabetas virsta masine epidemija.

Cukrinio diabeto vystymosi priežastys

• Genetinis paveldimumas (mokslininkai padarė išvadą, kad jeigu šia liga serga bent vienas iš tėvų, tikimybė, kad ja sirgs ir atžala, sudaro 30 %).
• Nutukimas.
• Kasos kraujagyslių aterosklerozė.
• Nervinis stresas.
• Kai kuriais atvejais – hormoniniai sutrikimai, persivalgymas ir neracionali mityba, vaistiniai preparatai arba piktnaudžiavimas alkoholiu.

Dažniausiai prie ligos priveda ne viena priežastis, o jų derinys.

Ar tiesa, kad diabetas – nutukusių ir pagyvenusių žmonių liga?

Ne, tai nėra tiesa. Šiandien diabetu gali sirgti netgi vaikai. Mažųjų pacientų skaičius per 5 metus padidėjo 40 %. Beveik visiems šiems vaikams tenka nuolat vartoti insuliną.

Kaip maitintis sergant diabetu?

Kokius produktus galima vartoti, o kokių geriau vengti? Juk sergant šia liga tenka laikytis dietos... Niekam nėra paslaptis, kad šiuo atveju tenka apriboti suvartojamų lengvai įsisavinamų angliavandenių kiekį (tai cukrus, medus, uogienės ir džemai, saldainiai, pyragaičiai ir kiti saldumynai, saldūs vaisiai bei uogos: vynuogės, bananai, datulės, razinos).

Rekomenduojami produktai

• Duona – iki 200 g per dieną. Geriausia – juoda arba skirta specialiai diabetu sergantiems žmonėms.
• Sriubos. Pirmenybė teiktina daržovių sriuboms. Mėsos arba žuvies sultinį patartina valgyti ne dažniau kaip du kartus per savaitę.
• Liesa mėsa, paukštiena (iki 100 g per dieną) arba žuvis (iki 150 g per dieną).
• Kruopų, pupų, makaronų gaminiai – retkarčiais, nedideliais kiekiais, tomis dienomis vartoti mažiau duonos. Geriausiai tiks avižinės kruopos, manų geriau vengti.
• Daržovės ir žalumynai. Bulvių, burokėlių, morkų rekomenduojama suvartoti ne daugiau kaip po 200 g per dieną. Kitų šviežių arba virtų daržovių bei žalumynų galima vartoti praktiškai be apribojimų, keptų – patartina tik retkarčiais.
• Kiaušiniai – ne daugiau kaip po 2 per dieną (įskaitant ir patiekalus su kiaušiniais).
• Rūgštūs ir saldžiarūgščiai vaisiai bei uogos – iki 200–300 g per dieną.
• Pienas – jeigu leidžia gydytojas.
• Varškę rekomenduojama vartoti kasdien, iki 100–200 g per dieną (gryną arba įvairiais pavidalais).
• Gėrimai. Leidžiama gerti žaliąją ir juodąją arbatą (galima su pienu), silpną kavą, pomidorų sultis, rūgščių vaisių ir uogų sultis.