Yra daugybė arbatos rūšių – visos jos pasižymi skirtingu kvapu, poveikiu žmogaus organizmui ir paruošimo technikomis. Vienos atstoja vaistus, kitos mėgstamos tiesiog dėl malonaus skonio. O kuo ypatinga imbierų arbata?
Šis gėrimas daro teigiamą poveikį mūsų nuotaikai ir pasižymi tonizuojamuoju poveikiu. Reguliariai jį geriantys žmonės beveik neturi sveikatos problemų, jų veidas įgyja sveiką atspalvį, o žvilgsnis tampa pastebimai guvesnis.
Tokia arbata gerina smegenų veiklą ir atmintį, todėl ypač rekomenduotina dirbantiems protinį ar kūrybinį darbą. Geriama prieš valgį ji gerina apetitą, o po jo – padeda virškinti. Prisiminti ją reikėtų ir tuo atveju, jei turite antsvorio. Na, o jei skundžiatės skrandžio problemomis (gastritu, padidėjusiu skrandžio rūgštingumu), jau žinote, kuo pakeisti rytinį kavos puodelį.
Įprasta manyti, kad imbierų arbatą reikia gerti šaltuoju metų laiku – iš tiesų galima ir vasarą. Senąsias tradicijas puoselėjančiose Rytų šalyse, kur šis gėrimas ruošiamas su citrina ir prieskoniais, net tikima, kad tai priemonė, padedanti išvengti vėžio. Mūsų saulės nelepinamuose kraštuose sezoniškumas ne toks svarbus, tačiau savaime suprantama, kad dėl šildomojo ir kraujotaką gerinančio poveikio žiemą ją gerti šiek tiek prasmingiau.
Paprastai stiklinei verdančio vandens imamas vienas arbatinis šaukštelis imbiero (geriau ne malto, o smulkinto), o po 20–30 minučių arbata paskaninama medumi. Pagal skonį dedama ir kardamono, gvazdikėlių, kitų prieskonių. Receptų daug, tačiau paruošimo principas ir arbatos poveikis lieka panašus.
JAV specialistai teigia, kad gripas gali kelti daug didesnį pavojų negu raupai ar juodligė – jie nustatė, kad esama ryšio tarp gripo ir mirtinų infarkto atvejų, ir tvirtina, jog su gripu susijusių mirčių esama keturis kartus daugiau, negu iki šiol teigta.
Kitas faktas
Komentarai (3)