Sklandžiam širdies raumens darbui užtikrinti naudingi tam tikri augalų ekstraktai, vitaminai ir mineralai. Vaistinėse jų yra daug ir įvairių. Kaip teisingai pasirinkti? Tai nėra lengva užduotis, nes komponentų širdžiai kombinacijos ir proporcijos yra atskiras mokslas. Pavyzdžiui, retas kuris žino, kad valerijonų ir gudobelių sausųjų ekstraktų nepatartina vartoti kartu, nes galimas valerijono šalutinio poveikio sustiprinimas. Priešingai kitos medžiagos stiprina viena kitos veikimą ir pasisavinimą. Pasirenkant stiprinančius širdį preparatus, svarbu, atkreipti dėmesį, į jų sudėtis – jos turi būti moksliškai pagrįstos, sukurtos patikimo gamintojo. Remiantis moksline naudingųjų medžiagų apžvalga, galima išskirti didįjį penketą ritmingam širdies darbui. Siekiant maksimalaus efektyvumo, šie komponentai turi būti vartojami kartu:
Gudobelės
Gudobelių vaisiai maitina širdies raumenį, taip pat veikia virškinimą ir plonąjį žarnyną. V. Skirkevičius prisiminė, kad širdžiai ypač būtini polisacharidai, kurias kaupia gudobelės. Netgi pacientams, vartojantiems vaistus nuo padidinto kraujo spaudimo ir širdies ritmo sutrikimo, ilgainiui gali nuvargti širdies raumuo. Kad taip neatsitiktų, gali padėti gudobelės polisacharidai.
Gudobelę (lot. Crataegus), kaip draugišką širdžiai augalą, dar pirmajame mūsų eros amžiuje aprašė antikos gydytojas ir farmacininkas Dioskoridas. Šio augalo naudingumą pripažįsta ir šiuolaikinė fitoterapija, teigianti, kad gudobelė yra universali medžiaga širdžiai, kurios įvairiapusis veikimas ne tik įrodytas farmakologiškai, bet ir plačiai ištirtas.
Gudobelėse yra daug biologiškai aktyvių medžiagų: flavonoidų, procianidinų, hiperozido, katechinų, raugų, saponinų, chlorogeno rūgšties, kavos rūgšties ir kt. Tyrimai rodo, kad šios medžiagos gali normalizuoti kraujospūdį, reguliuoti širdies ritmą, didinti širdies raumens susitraukimų jėgą, gerinti kraujotaką širdies bei periferinėse kraujagyslėse. Dėl šios priežasties gudobelės gali padėti palaikyti normalią širdies ir kraujagyslių veiklą.
Lietuvoje iš tūkstančio gyventojų nuo gripo pasiskiepija vidutiniškai 30 asmenų, Latvijoje - 65, Estijoje – 52 asmenys. Tuo tarpu JAV tūkstančiui gyventojų tenka net 250 pasiskiepijusių, Europoje vidutiniškai – 177.
Kitas faktas
Komentarai