Svaigsta galva ir trūksta energijos? Tai gali reikšti sutirštėjusį kraują

Tirštas kraujas arba padidėjęs kraujo krešumas (mediciniškai vadinama hiperkoaguliacija) – tai būklė, kai kraujas linkęs pernelyg greitai ir stipriai krešėti. Tai gali padidinti kraujo krešulių (trombų) susidarymo riziką, o tai savo ruožtu gali lemti pavojingas komplikacijas, pavyzdžiui, plaučių emboliją ar insultą.

Kodėl kraujas sutirštėja?

Padidėjusį kraujo krešumą, t.y. „tirštą kraują“ gali lemti įvairios priežastys:

• Paveldimumas. Žmogus gali gimti su genetiniu polinkiu į kraujo tirštėjimą. Dažniausiai polinkį į padidėjusį kraujo krešumą lemia V Leideno faktoriaus mutacija – viena dažniausių paveldimų trombofilijų (nustatoma apie 3–7 % žmonių), protrombino 20210A mutacija, baltymų C arba S trūkumas ar antitrombino III trūkumas.
• Onkologinės ligos.
• Autoimuninės ligos, pavyzdžiui, vilkligė, kuri gali skatinti antifosfolipidinių antikūnų gamybą.
• Nėštumas;
• Hormoninė kontracepcija;
• Ilgas gulėjimas;
• Chirurginės operacijos;
• Rūkymas;
• Policitemija – liga, kai gaminama per daug raudonųjų kraujo kūnelių;
• Dehidratacija gali lemti laikiną kraujo sutirštėjimą dėl skysčių trūkumo.

Kokie simptomai įspėja apie tirštą kraują?

Dažnai jokie simptomai nejaučiami tol, kol nesusidaro kraujo krešulys.

Tačiau kai kurie požymiai, priklausomai nuo krešulio vietos, gali būti:

• Patinimas, skausmas ar šiluma vienoje kojoje (gali rodyti giliųjų venų trombozę).
• Dusulys, krūtinės skausmas, kosulys su krauju (gali rodyti plaučių emboliją).
• Staigus galvos skausmas, regėjimo sutrikimai, kalbos ar judesių sutrikimai (gali rodyti insultą).
• Be priežasties atsirandančios mėlynės ar kraujavimai.

Svarbu žinoti ir tai, kad kai kurie simptomai gali būti itin nespecifiniai, pavyzdžiui, padidėjęs kraujo krešumas ir susidarantys krešuliai gali būti galvos svaigimo, mieguistumo, nuovargio, aukšto kraujo spaudimo, galvos skausmo priežastimi. Tad pajutus bet kokius neraminančius simptomus svarbu pasikonsultuoti su gydytoju dėl tikslios diagnozės.

Su gydytoju dėl kraujo krešėjimo verta pasikonsultuoti profilaktiškai, net jei nejuntate jokių neraminančių simptomų, jeigu patenkate į rizikos grupę, t.y. jei jūsų šeimoje buvo trombozių, staigių mirčių dėl kraujotakos sutrikimų, jei planuojate naudoti hormoninę kontracepciją, pastojote arba jūsų laukia didesnė operacija.

Kaip nustatomas kraujo sutirštėjimas?

Įtarūs, kad kraujas gali būti sutirštėjęs ar yra kitų sutrikimų skiriami įvairūs kraujo tyrimai, padedantys įvertinti kraujo krešėjimą, sudėtį ir uždegiminius procesus organizme.

Visų pirma, atliekamas bendras kraujo tyrimas (BKT), taip pat vertinami krešėjimo rodikliai (pvz., PT/INR (protrombino aktyvumas), ADTL/APTT (aktyvuotas dalinis tromboplastino laikas), FIBR (fibrinogenas), D-dimerai), tiriamas cholesterolis ir trigliceridai) bei uždegiminius procesus parodantis C-reaktyvinis baltymas (CRB).

Ką daryti sutirštėjus kraujui?

Gydytojas, atsižvelgęs į tyrimų rezultatus bei nustatęs kraujo sutirštėjimo priežastis, gali rekomenduoti vartoti vaistus, tačiau kartais gali pakakti ir gyvenimo būdo korekcijų.

Jei yra didelė rizika, kad susidarys pavojingi kraujo krešuliai yra skiriami kraują skystinantys vaistai - antikoaguliantai (pavyzdžiui,  varfarinas, rivaroksabanas, apiksabanas ir kt.).

Tuo pačiu svarbu ir koreguoti gyvenimo būdą - itin naudingas reguliarus fizinis aktyvumas, sportas, pasivaikščiojimai (tai ypač svarbu ilgai sėdint, pavzdžiui, skrendant lėktuvu reikėtų periodiškai atsistoti ir bet šiek tiek pasivaikščioti). Taip pat svarbu gerti pakankamai vandens ir valgyti daugiau kraują natūraliai skystinančių produktų: česnako, imbiero, ciberžolės, cinamono, aitrių pipirų.

Didesnės rizikos laikotarpiais - po operacijų, ilgų kelionių metu, nėštumo metu - vertėtų pasitarti su gydytoju dėl papildomų profilaktinių priemonių naudojimo. Pavyzdžiui, gali praversti kompresinės kojinės.