Ar tikrai lieknėjimas – brangus malonumas?


 
Protingas lieknėjimas
 
Kai kurie žmonės įsitikinę: jeigu brangu – vadinasi, tai efektyvu. Jiems didelė kaina tampa „skiepais“ nuo abejingumo – jeigu jau išleidai tiek pinigų, tai dabar kentėk sukandęs dantis, laikykis dietos, treniruokis. Taip ir išeina, kad mokestis tampa viena iš efektyvumo priežasčių. Tačiau yra problema: šis mechanizmas veikia tik tuo atveju, jeigu juo tikima. Kitaip tariant, mes papurtome piniginę ne tiek už gydytojų profesionalumą ir metodo efektyvumą, kiek už savo svajones ir tikėjimą sėkme.
 
Lazda visada turi du galus, tad šis fenomenas taip pat turi savų trūkumų. Įsivaizduokite, kas bus, jeigu po kelių mėnesių svoris vėl pradės augti? Peršasi išvada, kad pinigai išleisti veltui, kad žmogus – silpnas ir tingus. Kompleksai didėja, o kuo jie didesni, tuo sunkiau atsikratyti nereikalingo svorio.
 
Mokėti ar ne (ir kiek mokėti) – kiekvieno teisė rinktis. Svarbiausia yra suvokti, kad norint sulieknėti mokėti nėra būtina. Geriau svorį mesti po truputį, renkantis tuos būdus, kurie nekenkia sveikatai, nemažina darbingumo ir pagerina gyvenimo kokybę.
 
O štai dar kelios mokamos procedūros, kurios gali padėti lieknėti.
 
Masažas. Kai kurios masažo rūšys tikrai paspartina riebalų skaidymą raumenyse, tačiau be dietos šis metodas savaime nėra veiksmingas. Neverta švaistyti pinigų egzotiškoms bei itin brangioms masažo rūšims – jų efektyvumas nėra įrodytas. Lygiai taip pat sėkmingai galima pasimasažuoti save pačiam, arba tiesiog pasilepinti sūkurinėje vonioje.
 
Akupunktūra. Nėra mokslinių duomenų, kurie patvirtintų, kad dieta kartu su akupunktūra veiktų geriau, negu viena dieta. Linkstama manyti, kad tai greičiausiai susiję su psichologija: jeigu tiki – padės, jeigu netiki – ne.

4 psl. »

Komentarai

Ar žinote, kad...

Lietuvoje iš tūkstančio gyventojų nuo gripo pasiskiepija vidutiniškai 30 asmenų, Latvijoje - 65, Estijoje – 52 asmenys. Tuo tarpu JAV tūkstančiui gyventojų tenka net 250 pasiskiepijusių, Europoje vidutiniškai – 177.

Kitas faktas