Žmonės jau tūkstančius metų naudoja druską maisto kvapnumui išlaikyti, konservavimui, taip pat norėdami išgauti geresnį patiekalo skonį. Nieko keista, kad egzistuoja ne viena, o kelios pagrindinės druskų rūšys: rožinė Himalajų, stalo (rafinuota) ir jūros druska. Rožinė Himalajų druska yra natūralios rausvos spalvos druskos rūšis, daugiausiai išgaunama iš didžiausios Himalajų druskos kasyklų, kuri yra Pakistane. Daugelis žmonių tiki, kad Himalajų druska yra viena sveikiausių, tačiau kol kas atlikta dar mažai tyrimų dėl šios druskos naudos.
Šiame straipsnyje pateikiami pagrindiniai Himalajų, stalo ir jūros druskos skirtumai.
Kas yra druska ir kodėl ji reikalinga
Druska yra mineralas, kurį daugiausia sudaro natrio chlorido junginys. Druskoje yra tiek daug natrio chlorido – apie 98 proc. jos svorio. Daugelis žmonių netgi vartoja žodžius „druska“ ir „natris“ pakaitomis kaip sinonimus. Druską galima išgauti garinant druską iš sūraus vandens arba išgaunant kietą druską iš požeminių druskos kasyklų. Prieš pasiekdama maisto prekių parduotuvę, stalo druska gerokai patobulinama – iš jos pašalinamos priemaišos ir kitus mineralai, išskyrus, natrio chloridą.
Įdomu tai, kad natris yra itin svarbi medžiaga žmogaus organizmo sklandžiam biologiniam funkcionavimui, įskaitant: skysčių balansą, nervų laidumą ir raumenų susitraukimą. Dėl šios priežasties į žmogaus mitybos racioną turi būti įtrauktas saikingas druskos kiekis.
Druskos rūšių skirtumai
Taigi žmogui gali būti naudinga visų rūšių druska, svarbiausia ją vartoti saikingai ir neviršyti rekomenduojamos normos, t.y. nuo 1,5 g iki 2,3 g druskos per parą suaugusiajam.
Jeigu skauda gerklę, smulkiai supjaustykite svogūną ir užpilkite cukrumi. Po kelių valandų perkoškite ir gerkite po šaukštelį. Citrinos sultys, pasaldintos medumi,- geriausias vaistas užkimus.
Kitas faktas
Komentarai