Dieta pagal kraujo grupę: ar ji veiksminga? (I dalis)

Šiais laikais egzistuoja daugybė pačių įvairiausių dietų, tarp kurių galima rasti ir dietą pagal kraujo grupę. Ar ji iš tiesų veiksminga? O gal tai tėra dar vienas pramanas?

Anot Amerikos dietologo Peter D'Adamo, egzistuojantys 4 kraujo grupės tipai atsirado skirtingais žmonijos egzistavimo etapais. Taip nutiko dėl nuolatos besikeičiančių gyvenimo sąlygų ir mitybos raciono. Taigi, remiantis tokiu principu reikėtų daryti išvadą, jog šiuolaikinio žmogaus organizmas geriausiai įsisavins tą maistą, kurį valgė tą pačią kraujo grupę turėję protėviai.

• Anksčiausiai atsirado pirmoji kraujo grupė (0). Šios grupės turėtojai buvo medžiotojai, taigi tiems, kurių kraujo grupė pirma – labiausiai tinka mėsos produktai. O štai pieno produktų vertėtų vengti.
• Manoma, kad antroji kraujo grupė (A) atsirado Artimuosiuose Rytuose, kartu su žemės ūkio populiarėjimu. Jos atstovai – ūkininkai, taigi šios grupės turėtojams labiausiai tinka vegetariškas maistas.
• Trečiosios kraujo grupės savininkai (B) – klajokliai. Jiems patariama valgyti mažiau grūdinės kultūros produktų ir atkreipti daugiau dėmesio į pieno produktus.
• Ketvirtos grupės (AB) turėtojams pasisekė labiausiai. Jie vadinami „naujaisiais žmonėmis“ ir gali vartoti pačius įvairiausius produktus. Tačiau vis dėl to šios grupės atstovai dažniau nei kiti skundžiasi žarnyno problemomis.

„Medžiotojai ir ūkininkai“

Tuo tarpu mokslininkai prieštarauja dietologo Peter D'Adamo „evoliucijos teorijai“. Pavyzdžiui, faktas, jog beveik visų Amerikos indėnų kraujo grupė yra pirmoji (O), leidžia sutikti su D`Adamo  teorija, mat medžiotojų tarp indėnų iš tiesų daug, tačiau toli gražu ne visi. O ką tuomet pasakyti apie Majų, Actekų ar Inkų civilizacijas, kurios pagal kraujo grupių teoriją turėtų būti priskirtos „medžiotojams“, o iš tiesų vystė kuo puikiausią ūkininkystę ir jų kraujo grupė tikrai nesutrukdė maitintis ne tik mėsos produktais. Jei šių civilizacijų atstovams kraujo grupė nesutrukdė maitintis įvairiapusiškai, tuomet kodėl tai turėtų trukdyti šiuolaikiniam žmogui?