Aštrūs priedai ir prieskoniai laikinai paspartina medžiagų apykaitą organizme, taigi tas greičiau išprakaituoja ir atvėsta.
 
Jeigu jums nekaršta, gali būti, kad aštraus maisto norisi dėl adrenalino pliūpsnio, kurį šis sukelia. Kai kurie žmonės tampa tokiais adrenalino fanatikais, kad jų aštraus maisto pomėgis, mokslininkų vertinimu, beveik prilygsta priklausomybei.
 
Jeigu norisi bandelės
 
Kai galvoje tesisuka vienintelė mintis – apie angliavandenius: bandeles, kitus kepinius, makaronus, – tai jau ženklas, kad jums labai trūksta aminorūgšties triptofano. To paties, dėl kurio norime valgyti ir sūrį.
 
Žmogaus organizmas naudoja triptofaną serotoninui sintetinti, serotoninas užtikrina gerovės ir laimės jausmą, tad nenuostabu, kad dėl ko nors susikrimtę dažnai siekiame bandelės. Dietologai tokiu atveju pataria verčiau užkrimsti viso grūdo duonos, pavartoti žuvų taukų ar tiesiog eiti pasportuoti, nors retkarčiais paskanauti bandelės irgi nėra blogai.
 
Jeigu norisi mėsos
 
Tai gali būti ženklas, kad organizmui reikia daugiau geležies ir cinko. Jie gyvybiškai svarbūs imuninei sistemai palaikyti, be to, padeda išnešioti deguonį po visą kūną. Be geležies ir cinko jaustumėmės silpni, mus nuolat kamuotų infekcijos, odos ligos ir nuovargis.
 
Produktai, iš kurių galėtumėte gauti daugiau geležies ir cinko, – moliūgų sėklos, tamsialapiai žalumynai ir jautiena.
 
Jei norisi „kažko tokio“
 
Nevaldomas bet kokio maisto (tačiau paprastai – skanėstų) troškimas dažnokai laikomas alkiu, nors iš tikrųjų yra... troškulys.
 
Kartais, kai mūsų organizmui trūksta skysčių, mes susipainiojame ir imame klaidingai suprasti jo signalus. Tokia būklė anaiptol nėra niekinė. Turėkite omenyje, kad troškulys – tai paskutinis pagalbos šauksmas, kurį pasiunčia skysčių stokojantis organizmas. Tad kai kitą sykį trūks plyš užsinorėsite „kažko tokio“ saldaus ar sūraus, pirmiau pabandykite išgerti didelę stiklinę vandens.