Tiesa, kartais liguistas susižavėjimas sveika mityba atsiranda bandant įveikti tikrą lėtinę ligą.
 
Teisybės dėlei būtina pridurti, kad ortoreksijos problema visame pasaulyje taip paaštrėjo dar ir dėl to, kad tikroji medicina kainuoja vis daugiau. O rimta liga susirgęs žmogus beveik užtikrintai iškrenta iš visaverčio gyvenimo, nebegali dirbti visu pajėgumu, daryti karjeros, uždirbti pinigų, išlaikyti šeimos.
 
Baimė visko netekti dėl ligos ir yra ortoreksikų varomoji jėga. Jie didžiuojasi tuo, kad gali būti patys sau gydytojai, ir netiki, jog individualūs maitinimosi planai ir kalorijų skaičiavimas gali turėti apverktinų pasekmių.
 
Prieš darant geriau pagalvoti
 
Specialistai ortoreksijos problemą laiko labiau socialine nei medicinine. Tačiau tai nekeičia fakto, kad dėl jos žmonės jau pradeda mirti – tiksliau, jie miršta dėl išsekimo ir įvairių su tuo susijusių ligų.
 
Mat laikymasis tik sveikos mitybos progresuoja ir gali su laiku išstumti visus kitus interesus. Net nukreipti dėmesį nuo mokslo ar darbo, sugriauti santykius su kitais žmonėmis, sugadinti reputaciją ir tapti fizinės negalios priežastimi. Tuomet ortoreksija virsta tikrų tikriausiu mitybos sutrikimu.
 
Maistas – vienas didžiausių malonumų žmogaus gyvenime. Todėl nuolatinis kaltės jausmas dėl kiekvieno „paslydimo“, kai suvalgomas saldainis ar ledų porcija, verčia žmogų visa širdimi savęs nekęsti. Tai menkina ligonio savigarbą, atima gyvenimo džiaugsmą. Galiausiai jaustis laimingas jis sugeba tik tada, kai laikosi kokios nors dietos.
 
Beje, dietos – tai atskira tema.
 
Ortoreksikai dažnai nejaučia ribų valydami savo organizmą, bandydami pašalinti iš jo šlakus ir panašiai, todėl griebiasi anaiptol ne visada saugių dietų. Pavyzdžiui, „sauso“ badavimo (kai ne tik nevalgoma, bet ir negeriama). Nors ne mažiau pavojingas ir nuolatinis savęs kankinimas sporto salėse ant įvairių treniruoklių, juolab kad ortoreksiko organizmas ir taip išgyvena rimtą reikalingiausių medžiagų deficitą dėl užslėpto badavimo.