Joduotoji druska kompensuoja jodo trūkumą
 
Joduotoji druska skiriasi nuo paprastos valgomosios druskos tuo, kad ji yra papildyta jodu, o paprastoje druskoje jodo nėra.
 
„Siekiant saugoti Lietuvos gyventojų sveikatą nuo ligų, galinčių atsirasti dėl mūsų šalies teritorijai būdingo jodo trūkumo, parduotuvėse parduodama, o viešojo maitinimo ir duonos gamybos įmonėse naudojama tik joduotoji valgomoji druska, turinti 20–40 mg/kg jodo“, – sako Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro (SMLPC) Mitybos ir fizinio aktyvumo skyriaus vedėja dr. Roma Bartkevičiūtė.
 
Ji aiškina, kad vartojant tiek joduotosios druskos, kiek rekomenduojama, t. y., neviršijant per dieną 5 g arba vieno arbatinio šaukštelio (įskaitant suvartojamą su visais maisto produktais), gaunama tiek jodo, kiek jo reikia žmogui per parą. „Nedaug jodo gali būti vandenyje ir ore, tačiau su įkvepiamu oru net prie jūros gauname ne daugiau kaip 2 proc. reikalingo organizmui jodo kiekio, todėl pagrindinis jodo šaltinis – maisto produktai, su kuriais galima būtų gauti iki 94 proc. reikiamo paros jodo kiekio. Būtent dėl to, kad Lietuvoje jodo trūksta, ir rekomenduojama maistui vartoti tik joduotąją druską“, – aiškina ji.
 
Specifinių simptomų beveik nėra
 
Pasak A. Kranausko, specifinių simptomų, leidžiančių nustatyti jodo trūkumą žmogaus organizme, yra nedaug. Pirmieji požymiai, rodantys, kad organizmui trūksta jodo – greitesnis nuovargis, padidėjęs jautrumas ir nervingumas, sumažėjęs darbingumas, ištiestų rankų drebėjimas, gali būti padidėjusi skydliaukė, o tiksliau tai nustatyti galima tik atlikus žmogaus šlapimo tyrimą ir kitus tyrimus. Tačiau yra žmonių, nors ir labai nedaug, kurie alergiški jodui. Jiems patariama papildomai nesūdyti maisto. „O to jodo, kuris yra duonoje, bijoti nereikėtų, nes tai labai mažas, foninio lygio kiekis. Jis būtinas, kad dėl gilaus jodo trūkumo nesutriktų kitų organų ir sistemų veikla“, – pabrėžia specialistas.