Specialistė patarė, kaip apsaugoti virškinimą švenčių metu: tereikia laikytis vienos taisyklės

Specialistė patarė, kaip apsaugoti virškinimą švenčių metu: tereikia laikytis vienos taisyklės

Šv. Kalėdos, Naujųjų metų sutikimas daugeliui asocijuojasi su gausiai vaišėmis nuklotais stalais. Apsunkęs skrandis ir išsipūtęs pilvas neretai sugadina vakarą. Dietologai pastebi, kad pristabdyti šią maisto karuselę gali padėti sąmoningas valgymas. Anot jų, toks mitybos būdas ne tik leidžia išvengti persivalgymo, bet ir gali padėti spręsti mitybos sutrikimus.

 

Gydytoja dietologė Justina Linauskaitė-Kekė pastebi, kad nemaža dalis žmonių, deja, tebeturi pakankami destruktyvų požiūrį į didžiųjų metų švenčių stalą.

 

„Lankome gimines, keliaujame „nuo stalo prie stalo“, valgome dažnai, daug riebaus, saldaus maisto, daug ragaujame, nes neva negalime įžeisti šeimininkių ir atsisakyti įvertinti jų kulinarinių bandymų, todėl pakliūname į užburtą maisto ir persivalgymo ratą. Tuo tarpu, nors šios šventės įprastai siejamos su maisto ir valgymo kultūra, svarbu nepamiršti, kad jos yra ne apie maistą, o apie ryšį su šeima, draugais – apie bendravimą“, – sako dietologė.

 

Paragauti – taip, bet nepersivalgyti

 

J. Linauskaitė-Kekė pabrėžia, kad pajutus persivalgymo simptomus nereikėtų prigulti ar patogiai įsitaisyti krėsle. Pašnekovė siūlo geriau padėti šeimininkams sutvarkyti stalą, pažaisti su vaikais ar užsiimti kita aktyvesne veikla.

 

„Stenkitės daugiau pajudėti, pažaisti su mažiausiais šeimos nariais, bet ir riboti savęs, užsispyrusiai aiškinti, kad laikausi sveikos ir subalansuotos mitybos principų, valgymo režimo – nederėtų, šventinis laikotarpis nėra tinkamiausias laikas tam. Dėl bet kokios veiklos, kuriai reikia fizinių pastangų, padidėja virškinamojo trakto raumenų aprūpinimas krauju, maistas greičiau juda (aktyvesnė peristaltika) virškinamuoju traktu. Fizinis aktyvumas taip pat sietinas ir su žarnyno mikrobiotos (gerųjų bakterijų) balansu“, – teigia gydytoja.

 

Dietologė primena, kad ne tik prie šventinio stalo reikėtų gerti pakankamai skysčių. 

 

„Vandens vartojimas svarbus ne tik prie šventinio, bet ir prie kasdienio stalo. Vanduo būtinas maisto virškinime, maistinių medžiagų pasisavinime, vidurių užkietėjimo profilaktikoje. Be to, vanduo sudaro didžiąją dalį mūsų kūno, jis svarbus kraujotakai, medžiagų pernešimui, toksinų šalinimui, todėl prieš ir po kiekvieno valgio rekomenduotina išgerti po stiklinę vandens“, – aiškina pašnekovė. 

 

Anot J. Linauskaitės-Kekės, švenčių metu neprivalome išragauti visko, ką akys mato. Svarbus sąmoningumas ir saiko jausmas, taip pat žinojimas, iš kur gautas valgomas maistas, kas ir kaip jį paruošė. Svarbu įvertinti ir savo kūno pojūčius suvalgius maistą, jausti jam dėkingumą.   

 

„Sąmoningumas fokusuojasi į situacijos stebėjimą, bet ne į reakciją. Sąmoninga mityba apjungia savyje fizinius, dvasinius ir socialinius ypatumus. Sąmoningai valgant svarbios valgymo patirtys, kūno pojūčiai, mintys ir jausmai, susiję su maistu. Tokio valgymo tikslas – mėgautis maistu ir pačiu valgymo procesu bei suprasti valgymo aplinkos įtaką mitybai. Paprastai tariant, sąmoningai valgydami rūpinamės: ką valgome, kodėl valgome tai, ką valgome, kiek suvalgome ir kaip valgome“, – akcentuoja Klaipėdos universiteto ligoninės gydytoja dietologė.

 

J. Linauskaitė-Kekė pabrėžia, kad virškinimo sistema yra vadinama antrosiomis mūsų kūno smegenimis. Jos teigimu, pacientai, besiskundžiantys virškinamojo trakto problemomis, nurodo prastesnį gyvenimo kokybės indeksą nei sveikieji.

 

„Nevirškinimo jausmas, pilvo pūtimas, viduriavimas, vidurių užkietėjimas, pilnumo jausmas po valgio, pykinimas ir kiti su virškinamuoju traktu susiję pojūčiai itin stipriai veikia mūsų nuotaiką ir bendrą savijautą“, – teigia gydytoja.

 

Greitoji pagalba – virškinimo fermentai

 

BENU vaistininkė Loreta Tamošauskienė pataria per šventes išgirsti ir priimti savo organizmo siunčiamus signalus, o šalia šventinių patiekalų pasidėti ne vaistų ar maisto papildų krūvelę, o jaukumą, saikingumą, pokalbius ir artumą.

 

„Žmonėms reikėtų keisti mitybos įpročius ir suvokimą apie šventinį stalą. Linkiu, kad ant jo būtų mažiau riebaluose kepto maisto, paprastųjų angliavandenių, cukraus, o daugiau daržovių patiekalų, pagardintų alyvuogių aliejumi, fermentuotų produktų. Vis tik, jei padauginote skaniausių močiutės virtinukų su grybais ar mamos ruoštos silkės pataluose ir pajutote nemalonius virškinamojo trakto simptomus, pasirūpinkite natūralių fermentų preparatais, nereceptiniais vaistais nuo pilvo pūtimo ar rėmens, pelyno, pankolių, ramunėlių arbatomis“, – sako vaistininkė.

 

Anot L. Tamošauskienės, fermentai yra labai svarbūs virškinimui – vaidina pagrindinį vaidmenį padėdami suskaidyti valgomą maistą į daug mažesnes molekules, kad organizmas gebėtų pasisavinti naudingas organizmo statybines, energiją suteikiančias medžiagas, naudingus mineralus, vitaminus.

 

„Jie užtikrina tinkamą, sveiką virškinamojo trakto sistemos ir viso organizmo funkcionavimą. Virškinimo fermentai skaido baltymus, riebalus, angliavandenius, dalyvauja imuniniuose bei gijimo procesuose. Fermentų gamybai padeda sveika, subalansuota mityba, kurioje daug daržovių, vaisių, pilno grūdo produktų, žuvies. Fermentams antrinančių ir užtikrinančių tinkamą virškinamojo traktovo veiklą natūralių probiotikų gausu ir fermentuotuose produktuose, pavyzdžiui, šviežiai raugintuose kopūstuose, kefyre, natūraliame jogurte, nepasterizuotame šviežiame sūryje, tradicinėse pasukose“, – teigia vaistininkė.

 

Pasak L. Tamošauskienės, tiems, kas švenčių metu savo virškinimo sistemai ketina padėti papildomais fermentais, reikėtų žinoti, jog jie vartojami valgio metu arba iškart pavalgius – per 10-15 min.

 

„Visgi pagrindinė taisyklė prie šventinio stalo – saikas. Evoliucijos eigoje mūsų smegenys prisitaikė ieškoti ir valgyti kuo įvairesnį maistą, todėl net tada, kai sočiai pavalgome, mums atrodo, kad dar atsiras vietos desertui. Reikėtų nepasiduoti tokiam smegenų raginimui – kuklesnis švenčių stalas gali būti tas sprendimas, kuris vėliau padės išvengti virškinimo sutrikimų“, – pataria BENU vaistininkė.

Komentarai

Ar žinote, kad...

Lietuvoje iš tūkstančio gyventojų nuo gripo pasiskiepija vidutiniškai 30 asmenų, Latvijoje - 65, Estijoje – 52 asmenys. Tuo tarpu JAV tūkstančiui gyventojų tenka net 250 pasiskiepijusių, Europoje vidutiniškai – 177.

Kitas faktas