Jodas - skydliaukei būtinas mikroelementas

Jodas priskiriamas vienam iš 15 būtinų mikroelementų, kurį mūsų organizmas naudoja skydliaukės hormonams gaminti. Jis itin svarbus ir normaliam kūdikių bei mažų vaikų augimui ir smegenų vystymuisi.

Mūsų organizmas pats negali pasigaminti jodo, todėl visą reikiamą jo kiekį turime gauti su maistu. Jodu papildomai praturtinami kai kurie maisto produktai, dažniausiai druska. Tačiau nepaisant to jodo trūkumas vis tiek dar gana dažnas. Daugiausia jodo aptinkama vandenynuose, kur jį absorbuoja gyvūnija, o ypač jūros dumbliai.

Tam tikra jodo rūšis – kalio jodidas, patvirtintas ir JAV Maisto ir vaistų administracijos – gali padėti apsaugoti skydliaukę nuo didelių pažeidimų įvykus branduolinėms avarijoms.

Jodo svarba mūsų organizmui

Jodas skydliaukės hormonams padeda gaminti baltymus ir palaikyti medžiagų apykaitą.

Taip pat šis mineralas labai svarbus nėštumo metu: jis užtikrina vaisiaus augimą. O kūdikiams ir vaikams jodas būtinas tinkamam kaulų ir smegenų vystymuisi. Jodo trūkumas nėštumo metu – dažniausia intelekto sutrikimų priežastis. Jodo trūkumo padariniai gali būti akivaizdūs visą gyvenimą.

Jodas taip pat skatina žaizdų gijimą, padeda gydyti konjunktyvitą, dantenų infekcijas ir daugelį kitų ligų, tačiau ne visi šie jodo panaudojimo būdai patvirtinti moksliniais tyrimais.

Jodo šaltiniai maiste

Jodo yra daugelyje maisto produktų, pavyzdžiui: jūros gerybėse, pieno produktuose (išimtis – augalinės kilmės pienas ir jo gaminiai), kiaušiniuose, duonoje.

10 maisto produktų, kuriuose aptinkama daugiausia jodo:

1. Jūros dumbliai. 10 g džiovintų nori jūros dumblių yra 232 mcg jodo, o tai atitinka net 1,5 jodo RPN.
2. Menkė. Jūros gėrybės apskritai yra puikus jodo šaltinis. 100 g porcijoje keptos menkės yra ~150 mcg jodo – visa RPN.
3. Joduotoji druska. Įprastai ji turi 20–40 mg/kg jodo.
4. Pienas. Pieno produktai – dar vienas puikių jodo šaltinių maiste. 1 stiklinėje neriebaus karvių pieno yra apie 85 mcg jodo – daugiau nei pusė RPN.
5. Graikiškas jogurtas. Kaip ir pienas, graikiškas jogurtas yra dar vienas visavertis jodo šaltinis. Jis yra tirštesnis už pieną, tad jame didesnė ir jodo koncentracija – apie 116 mcg stiklinėje.
6. Austrės. Jūros gėrybės absorbuoja dalį natūraliai jūros vandenyje esančio jodo. Taigi, 100 g austrių yra ~100 mcg jodo – beveik 2/3 RPN.
7. Krevetės. 100 g krevečių yra apie 35 mcg jodo.
8. Kiaušiniai. Taigi, kaip jau įsitikinome, gyvūninės kilmės maistas yra itin turtingas jodo: 1 kietai virtame kiaušinyje yra 26 mcg jodo.
9. Tunas. Riebesnėje žuvyje jodo yra mažiau, tačiau tunas vis tiek yra geras jodo šaltinis: 100 g šios žuvies yra 19 mcg jodo.
10. Jautienos kepenys. 100 g kepenų porcijoje yra apie 14 mcg jodo.

Jodo rekomenduojama paros norma (RPN)

Jodo poreikį lemia amžius. Daugeliui suaugusių žmonių per parą reikia 150 mcg jodo, tačiau atkreipkite dėmesį, kad poreikis padidėja nėštumo metu ir žindant kūdikį.

Jodo RPN pateikta lentelėje:

Jodo trūkumas organizme

Jodas į žemės ūkio produktus patenka iš dirvožemio, tačiau jei jame jodo nėra, šio mineralo nebus ir produktuose. Taigi, tikimybė, kad pasireikš jodo trūkumas, didėja.

Dėl per mažo jodo kiekio organizme gresia hipotirozė – nepakankamas skydliaukės aktyvumas. Hipotirozės simptomai:

• Nuovargis;
• Vidurių užkietėjimas (sunku pasituštinti);
• Padidėjęs svoris;
• Depresija;
• Struma (gūžys) – kakle dėl padidėjusios skydliaukės atsiradęs gumbelis. Tiesa, šis simptomas pasireiškia rečiau, palyginus su kitais.

Kada reikia vartoti jodo papildus?

Planuojant nėštumą, nėštumo ir žindymo laikotarpiu per dieną papildomai reikėtų suvartoti 150 mcg jodo: tik taip užtikrinsite, kad tinkamai vystytųsi vaisiaus / kūdikio smegenys ir nervų sistema. Nedidelis jodo trūkumas siejamas su mažesniu intelekto koeficientu. Tačiau dėl jodo papildų vartojimo būtina pasitarti su gydytoju - neretai net ir nėštumo bei žindymo laikotarpiu, kuomet jodo poreikia iššsauga, pakanka pakoreguoti mitybą.

Kai kuriose šalyse reglamentuota, kad duonai gaminti būti naudojama juoduotoji druska: būtent tai padeda sumažinti jodo trūkumo rodiklius.

Jodo papildų savo nuožiūra nerekomenduojama vartoti žmonėms, sergantiems skydliaukės ligomis. Apskritai prieš vartojant jodo papildus reikėtų pasitarti su gydytoju.

Jodo perteklius organizme ir šalutinis poveikis

Jodo per parą galima suvartoti ne daugiau nei 1100 mcg. Ilgalaikis jodo vartojimas dideliais kiekiais gali būti nesaugus.

Potencialūs šalutiniai poveikiai, galintys rodyti, jog suvartojate per daug jodo:

• Metalo skonis burnoje;
• Dantų ir dantenų skausmas;
• Deginimo pojūtis burnoje ir gerklėje;
• Skrandžio veiklos sutrikimai ir kt.

Per didelis jodo kiekis organizme gali sukelti tam tikrus simptomus, kurie yra būdingi jodo trūkumui, nes jodo perteklius sutrikdo skydliaukės veiklą:

• Struma (gūžys);
• Hipotirozė;
• Padidėjęs skydliaukę stimuliuojančio hormono kiekis.

Per didelis jodo kiekis taip pat gali sukelti:

• Hipertirozę (tai skydliaukės veiklos suaktyvėjimas skydliaukės hormonų pertekliaus kraujyje);
• Tiroiditą – skydliaukės audinio uždegimą;
• Skydliaukės vėžį.

Tam tikroms skydliaukės ligoms gydyti kartais pasitelkiama radioaktyviojo jodo terapija. Jei ji taikoma, būtina atsirinkti produktus bei laikytis dietos, kurioje itin mažai jodo, kitaip vėlgi gali lengva jodo perdozuoti.